Kenkėjiški plėšikai telefone: kaip nuo išpirkos reikalaujančių programų apsisaugoti paprastam vartotojui

Išpirkos reikalaujančios programos daugeliui vis dar siejasi su įmonėmis ir ligoninėmis, tačiau vis dažniau taikiniu tampa ir paprasti žmonės. Vieną dieną telefonas ar kompiuteris veikia įprastai, o kitą ekrane pasirodo pranešimas, kad visi failai užrakinti ir juos atgauti galima tik sumokėjus.

Tai ne tik nemaloni, bet ir finansiškai bei emociškai skaudi situacija. Vis dėlto nemaža dalis tokių nelaimių įvyksta dėl kelių pasikartojančių įpročių, kuriuos galima koreguoti. Šiame straipsnyje aptariame, kaip veikia tokios programos ir ką iš anksto padaryti, kad telefonas ar namų kompiuteris netaptų lengvu grobiu.

Kas yra išpirkos reikalaujančios programos ir kuo jos pavojingos

Išpirkos reikalaujanti programa yra kenkėjiška programinė įranga, kuri užrakina įrenginį arba užšifruoja failus, o vėliau pareikalauja sumokėti už jų atrakimą. Dažniausiai reikalaujama atsiskaityti kriptovaliuta, kad būtų sunkiau atsekti pinigų kelią.

Su tokia ataka susidūręs žmogus dažnai netenka svarbių nuotraukų, darbinių dokumentų, mokslų medžiagos ar kitų asmeninių failų. Net ir sumokėjus nėra garantijos, kad prieiga bus atkurta, be to, taip skatinama nusikalstama veikla. Todėl svarbiausias klausimas: kaip iki tokios situacijos neprieiti.

Kaip tokia programa atsiranda telefone ar kompiuteryje

Įprastai kenkėjiška programa patenka į įrenginį, kai vartotojas pats, dažnai to nesuprasdamas, suteikia jai leidimą ar ją atsisiunčia. Tai gali nutikti per el. laiškų priedus, netikrus atnaujinimus, apgaulingas reklamas ar nepatikimas programėles.

Nedideliems namų vartotojams dažniausios situacijos: atsisiunčiamas „nemokamas“ filmas ar žaidimas iš neaiškaus puslapio, spaudžiama ant skubaus pranešimo apie tariamą virusą, įdiegiama neaiškios kilmės programėlė, kuri prašo perteklinių leidimų. Todėl svarbu atpažinti rizikingas situacijas dar iki paspaudimo.

Įpročiai, kurie smarkiai didina riziką

Didžioji dalis vartotojų nelaimių prasideda ne nuo sudėtingų techninių triukų, o nuo kasdienių skubotų sprendimų. Kuo dažniau pasiduodama smalsumui ar patogumui, tuo didesnė tikimybė vieną dieną sulaukti užrakinto ekrano.

Verta sąmoningai įvertinti, ar neatpažįstate bent kelių iš šių įpročių: nuolatinis prisijungimas kaip administratoriui, saugumo atnaujinimų atidėjimas, programų ir žaidimų atsisiuntimas iš neoficialių šaltinių, failų atsidarymas iš nežinomų laiškų, įrenginio atrakinimo kodo nenaudojimas arba labai lengvas kodas, visi failai laikomi tik viename įrenginyje be atsarginių kopijų.

5 praktiniai žingsniai, kurie sumažina riziką namuose

Saugumui užtikrinti nereikia tapti kibernetikos specialistu. Veiksmingiausi sprendimai dažnai yra paprasti, tik juos svarbu atlikti nuosekliai ir nelaukti, kol problema iškils.

• Reguliariai diegti atnaujinimus.Operacinės sistemos ir programėlių atnaujinimai dažnai užtaiso saugumo spragas. Patogu įjungti automatinius atnaujinimus tiek telefone, tiek kompiuteryje.
• Naudoti atrakinimo kodą ar biometrinį būdą.Net ir namuose verta saugoti telefoną ar planšetę nuo pašalinių. Atrakinimo modelis ar keturių skaitmenų kodas nėra stipriausia apsauga, geriau rinktis ilgesnį ir neakivaizdų kodą.
• Atsarginių kopijų rutina.Kartą per savaitę ar mėnesį padaryti svarbiausių nuotraukų ir dokumentų kopiją į išorinį diską ar patikimą debesijos paslaugą. Tai leidžia atkurti turinį net ir praradus įrenginį ar susidūrus su kenkėjiška programa.
• Sumažinti administratoriaus teises.Namų kompiuteryje kasdieniam naudojimui vertinga susikurti atskirą naudotojo paskyrą be administratoriaus teisių. Taip net ir atsitiktinai paleista kenksminga programa turės mažiau galimybių.
• Atsargiai vertinti nemokamus pasiūlymus.Jei svetainė siūlo brangiai kainuojantį filmą, žaidimą ar programą „visiškai nemokamai“, verta sustoti. Dažnai tokie pasiūlymai slepia kenkėjiškus failus.

Kaip saugiai elgtis su el. laiškais ir pranešimais

Nemaža dalis išpirkos reikalaujančių programų plinta per el. paštą ar žinučių programėles. Sukčiai bando sukelti skubos ar baimės jausmą: tariamas skolų priminimas, saugumo įspėjimas, netikėta sąskaita ar pristatymo pranešimas.

Prieš atidarydami priedą ar spustelėdami nuorodą, atsakykite sau į kelis klausimus: ar tikrai laukiau šio laiško, ar atpažįstu siuntėją, ar adresas atrodo logiškas, ar tekste nėra akivaizdžių klaidų. Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau laišką uždaryti ir, jei reikia, atskirai prisijungti prie paslaugos per oficialią svetainę, o ne per gautą nuorodą.

Ar verta naudoti apsaugos programas namuose

Daugelyje operacinių sistemų jau yra įdiegtas bazinis kenkėjiškų programų aptikimas, tačiau jis ne visada pakankamas. Paprastam vartotojui gali būti naudinga papildoma saugumo programa, ypač jei įrenginiu naudojasi visa šeima, įskaitant vaikus ar vyresnius artimuosius.

Renkantis tokį sprendimą svarbu ne susivilioti vien pažadais, kad „apsaugos nuo visko“, o įvertinti, ar programa reguliariai atnaujinama, ar netrukdo įprastam naudojimui, ar turi papildomų funkcijų, pavyzdžiui, žalingų svetainių filtravimą ar vaikų paskyrų valdymą. Net ir geriausia programa neatstos atsargių įpročių, tačiau gali padaryti papildomą saugumo sluoksnį.

Ką daryti, jei visgi patekote į spąstus

Jei ekrane pasirodė pranešimas, kad failai užšifruoti ir reikalaujama išpirkos, svarbiausia nepasiduoti panikai ir neskubėti vykdyti nurodymų. Išjunkite įrenginį nuo tinklo: atjunkite internetą, išimkite tinklo laidą ar išjunkite „Wi-Fi“. Taip sumažinsite riziką, kad kenkėjiška programa išplis į kitus įrenginius namuose.

Nerekomenduojama savarankiškai eksperimentuoti su atsisiunčiamomis „stebuklingomis“ iššifravimo programomis iš neaiškių svetainių, nes jos gali pridaryti dar daugiau žalos. Geriau kreiptis į patikimus kibernetinio saugumo specialistus ar oficialias pagalbos linijas. Jei turite atsargines kopijas, dažniausiai saugiausia išeitis yra visiškai išvalyti įrenginį ir atkurti failus iš kopijų.

Šeimos susitarimai ir skaitmeninio saugumo kultūra

Net ir labai atsargus vienas šeimos narys neapsaugos namų, jei kiti elgsis visiškai neapdairiai. Todėl verta turėti kelis paprastus šeimos susitarimus: iš kur galima siųstis programas, kaip elgtis gavus įtartiną laišką, kam pasakyti, jei ekrane pasirodo neįprastas pranešimas.

Su vaikais ar vyresniais artimaisiais verta kalbėti ne tik apie pavojus, bet ir apie konkrečius veiksmus: kada geriau paprašyti pagalbos, kur paspausti nereikėtų, kodėl naudinga daryti atsargines kopijas. Skaitmeninio saugumo tema tampa tokia pat kasdiene, kaip ir durų užrakinimas ar raktų nepalikimas automobilyje.

Išvada: didžiausias sąjungininkas yra išankstinis pasiruošimas

Išpirkos reikalaujančios programos namų vartotojui gali būti itin skaudi patirtis, tačiau dažnai jos padariniai labiau susiję su pasirengimo stoka nei su pačios atakos sudėtingumu. Keli apgalvoti žingsniai iš anksto leidžia išvengti blogiausio scenarijaus.

Reguliarūs atnaujinimai, atsarginės kopijos, atsargus elgesys su el. laiškais ir atsisiuntimais, pagrindiniai šeimos susitarimai bei, jei reikia, patikima saugumo programa sukuria tvirtą pagrindą. Tai nėra absoliuti garantija, tačiau dažnai būtent šių priemonių pakanka, kad kenkėjiški plėšikai telefone ieškotų lengvesnio taikinio kitur.