Elektromobilis kaip įmonės automobilis: kokias klaidas daro verslai ir kaip jų išvengti

Elektromobiliai jau tapo įprastu vaizdu Lietuvos miestuose, o kartu vis dažniau keliauja ir į įmonių autoparkus. Tačiau realybėje ne viena bendrovė nusivilia, nes rezultatas neatitinka lūkesčių: automobiliai stovi nepanaudoti, įkrovimo sprendimai netinka, o darbuotojai vengia jais važinėti.

Tai dažniausiai nėra pačių elektromobilių problema. Daugiau tai planavimo, procesų ir komunikacijos klausimas. Toliau apžvelgiamos dažniausios verslų klaidos, kai pasirenkami elektromobiliai, ir praktiniai žingsniai, kaip jų išvengti.

Ne nuo to galo pradėtas projektas: automobilis prieš poreikius

Viena dažniausių klaidų, kai įmonė pirmiausia išsirenka patrauklų elektromobilio modelį, o tik vėliau aiškinasi, kam ir kaip jis bus naudojamas. Taip atsiranda situacijos, kai miesto automobiliui priskiriami reguliarūs reisai į kitą šalies galą, arba atvirkščiai, didelis ir brangus modelis naudojamas tik trumpiems važiavimams iki kliento biuro.

Pradėti reikėtų nuo realių maršrutų analizės: kiek kilometrų darbuotojai nuvažiuoja per dieną, kur dažniausiai vyksta, ar automobiliai grįžta į bazę vakare, koks važiuojimo ritmas. Tik tada galima rinktis konkrečius modelius ir baterijų dydžius.

Perdėtas pasikliovimas gamintojo nurodomu nuotoliu

Kita dažna klaida, kai sprendimai grindžiami vien kataloginiais duomenimis apie maksimalų atstumą. Bandymų režimai dažnai neatitinka Lietuvos klimato, kelio dangos ir važiavimo intensyvumo, todėl žiemą realus atstumas gali būti mažesnis nei skelbiamas.

Verslui verta planuoti konservatyviai ir skaičiuoti pagal realų dienos maršrutą, o ne teorinį maksimalų atstumą. Jei automobilis kiekvieną vakarą grįžta į bazę ar į darbuotojo namus ir gali būti prijungtas prie tinklo, dažnai pakanka mažesnės baterijos, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Įkrovimo sprendimai paliekami „vėlesniam etapui“

Ne viena įmonė pirmiau įsigyja elektromobilius, o vėliau supranta, kad įkrovimo klausimas nėra toks paprastas. Darbuotojai važinėja skirtingais grafikais, parkavimo vietos ribotos, biuro elektros galingumo taip pat nepakanka keliems greitiems įkrovikliams iš karto.

Dar prieš pasirašant automobilio pirkimo ar lizingo sutartį verta įsivertinti, kokia galia gali būti skirta įkrovimui, kiek automobilių realiai krausis vienu metu ir kokios trukmės stovėjimo laiko galima tikėtis. Tai padeda nuspręsti, kiek ir kokių galingumų įkroviklių reikia, ar verta diegti apkrovos balansavimo sprendimus.

Namų ir biuro įkrovimo derinimas: pamirštas aspektas

Dalis įmonių tikisi, kad darbuotojai elektromobilius krausis namuose, tačiau tai ne visada įmanoma ar patogu. Daugiabučiuose dažnai nėra skirtų vietų su rozečių infrastruktūra, o darbuotojai gali nenorėti imtis papildomų organizacinių darbų su bendrija ar administratoriumi.

Prieš numatant namų įkrovimą kaip pagrindinį scenarijų, verta atlikti vidinę apklausą ir įvertinti, kiek darbuotojų realiai turi šią galimybę. Likusiai daliai reikės suorganizuoti patogų įkrovimą biure ar sutarti dėl tam tikrų viešų įkrovimo tinklų naudojimo taisyklių.

Darbuotojų įsitraukimo ir mokymų trūkumas

Elektromobilis daugeliui vairuotojų vis dar yra nauja patirtis. Jei darbuotojams neišaiškinama, kaip planuoti maršrutus, kaip veikia skirtingi važiavimo režimai, kaip elgtis žiemą ar naudojantis greito įkrovimo stotelėmis, dalis problemų atsiranda vien dėl nežinojimo.

Praktiniai mokymai ir aiškios vidinės taisyklės gali sumažinti įtampą ir padėti išvengti bereikalingų konfliktų, pavyzdžiui, dėl nuvažiuojamo atstumo ar įkrovimo tvarkos. Svarbu turėti ir atsakingą asmenį, kuris atsakytų į kylančius klausimus pirmomis naudojimo savaitėmis.

Per daug tikimasi iš viešų greito įkrovimo stotelių

Kai kurios įmonės planuoja, kad darbuotojai elektromobilius krausis tik pakeliui, naudodamiesi viečiais greito įkrovimo tinklais. Tačiau piko metu stotelės gali būti užimtos, o laikas, praleistas laukiant ar kraunant automobilį, tampa papildomu kaštų šaltiniu.

Viešas greitas įkrovimas labiau tinka kaip atsarginis ar papildomas sprendimas, ypač ilgesnėms kelionėms. Kasdieniam naudojimui tvaresnė strategija yra lėtesnis įkrovimas naktį arba darbo metu, kai automobiliai vis tiek stovi nejudinami.

Kaštų vertinimas tik per degalų eilutę

Vertinant elektromobilio naudą neretai žiūrima tik į degalų ir elektros sąnaudų skirtumą. Tačiau tai tik dalis paveikslo. Verslui taip pat svarbi techninės priežiūros struktūra, likutinė vertė, įmonės įvaizdis ir darbuotojų pasitenkinimas nauja technika.

Elektromobiliai turi kitokį eksploatacijos profilį: mažiau judančių detalių, kitokios stabdžių, padangų apkrovos, skiriasi periodinių patikrų pobūdis. Todėl verta vertinti visą gyvavimo ciklą, o ne tik vienerių metų sąnaudas.

Vienodų sprendimų paieška visam autoparkui

Kai kurios įmonės bando visą parką iš karto pakeisti vienodo tipo elektromobiliais, tikėdamosi paprastesnės priežiūros ir derybinių sąlygų. Tačiau skirtingi padaliniai ir funkcijos turi skirtingus mobilumo poreikius, todėl vienas modelis retai tinka visiems.

Daugeliu atvejų racionaliau pradėti nuo riboto piloto konkrečiam naudojimo scenarijui, pavyzdžiui, miesto kurjeriams ar administracijos kasdienėms kelionėms. Tik įsitikinus, kad modelis ir įkrovimo schema tinka, galima plėsti sprendimą į kitus padalinius ir regionus.

Kaip suplanuoti pirmą žingsnį: praktiška seka

Norint išvengti minėtų klaidų, verta struktūruotai susidėlioti veiksmus. Pirmiausia, surinkti ir suanalizuoti realius kelionių duomenis bent kelių mėnesių laikotarpiu. Antra, kartu su infrastruktūros specialistais įvertinti turimą elektros galią ir įkrovimo galimybes biure ar bazėse.

Trečia, pasirinkti ribotą bandomąją grupę ir aiškiai apibrėžtus rodiklius, pagal kuriuos bus vertinamas projekto sėkmingumas. Ketvirta, parengti darbuotojų mokymus ir vidaus taisykles, kurios padėtų išvengti nesusipratimų dėl naudojimo, įkrovimo eilės ir automobilio priežiūros.

Elektromobilis kaip ilgalaikė strategijos dalis

Elektromobilių integravimas į įmonės parką neturėtų būti vienkartinis viešųjų ryšių žingsnis ar skubotas bandymas pasinaudoti paskatomis. Tai dalis platesnės mobilumo ir tvarumo strategijos, kuri apima ir kelionių mažinimą, nuotolinį darbą, dalijimosi automobiliais praktikas.

Gerai suplanuotas perėjimas prie elektromobilių leidžia ne tik sumažinti eksploatacijos sąnaudas ir emisijas, bet ir suteikti darbuotojams modernesnes darbo priemones. Svarbiausia, kad pasirinkimai būtų pagrįsti duomenimis ir realiais poreikiais, o ne vien rinkodarinėmis nuostatomis.