Kasdienė papildyta realybė be akinių: kaip erdviniai projektoriai gali perkelti ekranus ant sienų, stalų ir grindų

Pastaraisiais metais daug kalbama apie papildytą realybę, tačiau dažniausiai ji siejama su akiniais, šalmais ar telefono ekranu. Toks sprendimas ne visus vilioja: akiniai vargina, telefoną reikia laikyti rankoje, o įranga dažnai brangi ir nepatogi.

Kita kryptis po truputį bręsta ramiau: erdviniai projektoriai ir lazeriniai skeneriai, galintys skaitmeninę informaciją užkloti ant realaus pasaulio paviršių be jokių akinių. Tokia technologija iš pirmo žvilgsnio primena paprastą projektorių, tačiau veikia gerokai sudėtingiau.

Kas yra erdvinė projekcija ir kuo ji skiriasi nuo įprasto projektoriaus

Erdviniai projektoriai sujungia kelias technologijas: gylio jutiklius, vaizdo kamerą, projektorių ir realiuoju laiku dirbantį vaizdo apdorojimą. Sistema ne tik „meta“ vaizdą ant sienos, bet ir supranta, kokios formos yra paviršius, ar priešais atsirado žmogaus ranka, puodelis ar kita kliūtis.

Skirtingai nei tradicinis projektorius, erdvinė sistema nuolat perkalibruoja projekciją. Jei ant stalo pastatote knygą, vaizdas automatiškai prisitaiko: tekstas nepasimeta ant krašto, mygtukai neatsiduria po daiktais, o interaktyvūs elementai išlieka pasiekiami.

Kaip tokia sistema veikia techniniu lygmeniu

Praktiškai erdvinės projekcijos įrenginys veikia keliais etapais. Pirmiausia gylio jutiklis ir kamera nuskaito patalpą, nustato paviršių atstumą, formą ir apšvietimą. Tai vyksta kelis kartus per sekundę, kad sistema matytų realaus laiko vaizdą.

Tada procesorius sukuria „virtualų žemėlapį“, kur galima saugiai rodyti informaciją, o kur yra kliūtys ar judantys objektai. Projekcijos turinys pritaikomas šiam žemėlapiui: koreguojama perspektyva, ryškumas, spalvos ir net mygtukų vieta, kad naudotojas galėtų natūraliai su jais bendrauti.

Galimi pritaikymai namuose: nuo receptų virtuvėje iki žaidimų ant grindų

Jeigu tokia technologija taptų prieinama už vidutinio televizoriaus kainą, namuose ji galėtų atlikti kelių ekranų funkciją. Virtuvėje receptai ir laikmačiai galėtų būti rodomi tiesiai ant stalviršio, šalia pjaustomų produktų, nereikėtų liesti telefono riebaluotomis rankomis.

Vaikų kambaryje grindys galėtų virsti interaktyviu žaidimų lauku, skatinančiu judėti: šokinėti per virtualias salas, sekti šviesos pėdsakus ar spręsti galvosūkius, kurie reikalauja fizinio judėjimo, o ne sėdėjimo prie planšetės.

Erdvinė projekcija biuruose ir viešose erdvėse

Darbo vietose erdvinė projekcija galėtų padėti naujai organizuoti susitikimus. Vietoj vieno ekrano kambario gale, informacija būtų paskirstyta ant sienų ir stalo: grafikai ar užduočių sąrašai pasirodytų ten, kur patogiau komandai, o dalyviai galėtų juos tvarkyti ranka, naudodami gestus.

Viešosiose erdvėse tokios sistemos tiktų muziejuose, parodose ar bibliotekose. Informacija apie eksponatus galėtų atsirasti tiesiai ant vitrinų, o interaktyvūs paaiškinimai ar vertimai būtų rodami tik tada, kai prie eksponato priartėja žmogus, taip mažinant fizinių lentelių ir plakatų poreikį.

Pramonė ir logistika: informacija ant grindų ir lentynų

Pramonės įmonėse erdvinė projekcija galėtų rodyti surinkimo instrukcijas tiesiai ant darbo paviršių, nurodyti, kur padėti detales, kokia seka jas jungti. Tai ypač naudinga ten, kur procesai dažnai kinta ir spausdintos instrukcijos greitai pasensta.

Sandėliuose ir logistikos centruose ant grindų ar lentynų projekuojamos rodyklės ir kodai galėtų padėti darbuotojams greičiau rasti reikiamas prekes. Sistema galėtų dinamiškai parinkti optimalų maršrutą ir jį iškart parodyti ant realaus paviršiaus.

Privalumai: rankos laisvos, nereikia akinių, dalintis paprasta

Vienas didžiausių erdvinių projektorių privalumų tas, kad naudotojams nereikia papildomos dėvimos įrangos. Nereikia akinių, šalmų ar specialių jutiklių ant rankų, užtenka natūralių gestų ar paprastų fizinių objektų, pavyzdžiui, rašiklio ar puodelio.

Kita vertė ta, kad tuo pačiu vaizdu vienu metu gali naudotis keli žmonės. Tai iš esmės sociali papildyta realybė, kai skaitmeninė informacija tampa bendru aplinkos sluoksniu, o ne vieno žmogaus privačiu vaizdu ant akinių stiklo.

Ribotumai: apšvietimas, ryškumas ir privatumas

Nors erdvinė projekcija skamba patraukliai, technologija susiduria su keliais rimtais iššūkiais. Didžiausias jų yra šviesa: ryškioje patalpoje ant šviesaus paviršiaus projekcija gali tapti sunkiai įžiūrima, todėl dažnai reikia pritemdyti aplinką arba naudoti itin galingus projektorius.

Kita problema privatumas. Skirtingai nei telefone ar ausinėse, projekcija ant sienos matoma visiems aplinkiniams, todėl asmeninė informacija turi būti rodoma atsargiai. Tam galima naudoti ribojimo sprendimus, pavyzdžiui, projekcijas tik ant stalo zonos ar specialiai tam pritaikytą paviršių.

Saugumas ir ergonomika: kada skaitmeninis turinys pradeda trukdyti

Dar viena rizika susijusi su dėmesio blaškymu. Jeigu skaitmeninės projekcijos atsiras ant grindų, sienų, stalų ir durų, kyla pavojus, kad žmogus nuolat matys „mirksinčius“ paviršius, o tai gali varginti ir trukdyti susikoncentruoti.

Projektuojant tokias sistemas svarbu riboti vienu metu rodomos informacijos kiekį, naudoti santūrias spalvas ir judesį. Taip pat verta numatyti tylos režimus: pavyzdžiui, darbo zonoje rodyti tik būtiną informaciją, o interaktyvius žaidimus ir pramogas leisti tik tam skirtose vietose ar valandomis.

Ar tai pakeis ekranus ir akinius, ar tiesiog juos papildys

Prognozuoti, kad erdvinė projekcija greitai išstums televizorius ar planšetes, būtų pernelyg drąsu. Daugelis prietaisų jau seniai įsitvirtino mūsų kasdienybėje ir atlieka gerai suprantamas funkcijas, kurioms projekcija ne visada tinka, pavyzdžiui, filmų žiūrėjimas ryškiai apšviestoje svetainėje.

Tačiau ten, kur reikalinga bendra, lengvai suprantama ir dalijama informacija, erdvinė projekcija gali tapti natūraliu sluoksniu virš mūsų aplinkos. Tikėtina, kad bent artimiausiais metais tai bus labiau kitus ekranus papildanti, o ne juos keičianti technologija.

Ką tai gali reikšti Lietuvai ir vietos kūrėjams

Lietuvos technologijų įmonės ir kūrybinės agentūros jau turi patirties su interaktyviais ekranais, instaliacijomis ir žaidimais. Erdvinė projekcija atveria galimybę kurti naujo tipo patirtis muziejams, švietimo įstaigoms, turizmo vietoms ar net prekybos centrams.

Didelį vaidmenį čia gali suvaidinti vietos turinio kūrėjai: dizaineriai, edukatoriai, žaidimų kūrėjai, architektai. Būtent jie spręs, kokia informacija verta atsirasti ant sienų ir grindų, kaip tai padaryti neperkraunant erdvės ir neprarandant žmogiško ryšio su aplinka.

Ateities perspektyva: papildyta realybė be ekrano kulto

Jei erdvinės projekcijos technologijos toliau pigs ir tobulės, papildyta realybė gali tapti mažiau susieta su individualiais ekranais. Skaitmeninis turinys pamažu įsilietų į fizinę aplinką, tačiau be privalomo reikalavimo nešioti akinius ar nuolat laikyti telefoną delne.

Nuo mūsų pačių priklauso, ar ši kryptis virs dar viena agresyvia reklamos terpe, ar saikingai naudojamu įrankiu, padedančiu geriau suprasti aplinką, mokytis, bendrauti ir dirbti. Svarbiausia, kad technologija neužgožtų erdvės, kurioje gyvename, o ją papildytų tik ten, kur to iš tiesų reikia.