Kaip trojanai tyliai įsikuria kompiuteryje ir telefone: pagrindiniai pavojai ir praktinė apsauga

Trojanai laikomi viena pavojingiausių kenkėjiškų programų rūšių, nes retai sukelia akivaizdžių trikdžių. Jie veikia tyliai, slepiasi po naudingų įrankių ar dokumentų kauke ir ilgą laiką gali likti nepastebėti.

Dėl to trojanai ypač pavojingi kasdieniams vartotojams: infekuotas įrenginys atrodo normaliai, o tuo metu gali būti sekami prisijungimai, vagiamas prisijungimo vardas ir slaptažodis ar net naudojamasi jūsų kompiuteriu tolesnėms atakoms. Suprasti, kaip jie veikia ir kaip nuo jų saugotis, tampa būtina skaitmeninio raštingumo dalimi.

Kas yra trojanas ir kuo jis skiriasi nuo viruso

Trojanas yra kenkėjiška programa, kuri apsimeta naudinga ar nekenksminga. Dažniausiai ji pristatoma kaip „nemokama“ programa, žaidimo modifikacija, dokumentas ar pagalbinis įrankis, kurį vartotojas pats atsisiunčia ir įdiegia.

Skirtingai nuo klasikinių virusų, trojanai paprastai neplinta savarankiškai. Jie pasikliauja vartotojo veiksmu: paspaudimu ant priedo, programos diegimu ar atidarytu archyvu. Tačiau patekę į sistemą jie gali atlikti labai įvairias kenkėjiškas funkcijas.

Dažniausi trojanų tipai ir ką jie gali daryti

Trojanai nėra viena vienalytė rūšis. Tai plati grupė kenkėjų, kurie atlieka skirtingas užduotis, bet dalijasi tuo pačiu principu: jie slepiasi už tariamai naudingos funkcijos.

Praktiškai dažniausiai sutinkami keli pagrindiniai tipai:

• Duomenų vagikliai: renka prisijungimo duomenis, automatinio užpildymo informaciją, įvestus slaptažodžius, kartais ir naršyklės istoriją.
• Nuotolinės prieigos trojanai: leidžia piktavaliui nuotoliniu būdu valdyti jūsų įrenginį, matyti ekraną ar failus, diegti papildomus kenkėjus.
• Finansiniai trojanai: taikosi į elektroninę bankininkystę ir mokėjimus, gali pakeisti pervedimų duomenis ar perimti prisijungimus.
• „Durų atvėrėjai“: sutvarko aplinką taip, kad ateityje būtų lengviau įdiegti kitą kenkėjišką programą ar įtraukti įrenginį į didesnį užgrobtų įrenginių tinklą.

Kai kuriais atvejais viename faile derinamos kelios funkcijos, todėl trojanas gali ir vogti duomenis, ir suteikti nuotolinę prieigą, ir įrašyti papildomą kenkėją.

Kaip trojanai patenka į kompiuterius ir telefonus

Nors trojanas teoriškai gali išnaudoti ir saugumo spragas, kasdienybėje jis dažniausiai patenka per skubotą ar neapgalvotą vartotojo sprendimą. Pavyzdžiui, atidaromas įtartinas priedas, atsisiunčiama nulaužta programos versija ar „nemokamas“ žaidimo papildinys.

Dažnesni patekimo keliai yra šie:

• priedai prie el. laiško ar žinučių platformose, pateikiami kaip sąskaitos, CV, kvietimai ar informaciniai dokumentai;
• atsisiuntimai iš nepatikimų svetainių: nulaužtos programos, „crack“ failai, aktyvavimo raktai, suklastoti diegimo paketai;
• netikros programų atsisiuntimo svetainės, imituojančios oficialius šaltinius ar parduotuves;
• neteisėti medijos atsisiuntimai: filmų, serialų, muzikos ar žaidimų archyvai su paslėptu vykdomuoju failu;
• piktavališki mobilieji įskiepiai ar programėlės, diegiamos ne iš oficialių parduotuvių „Google Play“ ir „App Store“.

Telefonuose trojanai dažniau slepiasi trečiųjų šalių programų talpyklose, netikrose žaidimų ar „sistemos valymo“ programėlėse, taip pat per socialinių tinklų nuorodas į tariamus „atnaujinimus“ ar prizus.

Kaip atpažinti, kad įrenginyje gali būti trojanas

Akivaizdžių požymių gali ir nebūti, tačiau yra keli praktiniai signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Juos dažniausiai lemia papildomas foninis aktyvumas arba bandymai bendrauti su nuotoliniais serveriais.

Įtarimą kelia situacijos, kai:

• staiga sulėtėja kompiuterio ar telefono darbas, nors neįdiegta naujų sunkesnių programų;
• pastebimai padidėja interneto duomenų sunaudojimas, ypač kai aktyviai nenaudojate naršyklės ar srautinių paslaugų;
• atsiranda nepažįstamų programų ar plėtinių, kurių patys nediegėte;
• susiduriate su netikėtais reklaminių langų protrūkiais ar naršyklė nuolat nukreipiama į nežinomas svetaines;
• gaunate pranešimus apie prisijungimus prie paskyrų iš neįprastų vietų ar įrenginių.

Šie požymiai nebūtinai reiškia trojaną, tačiau juos ignoruoti nepatartina. Jei keli iš jų pasikartoja, verta atlikti išsamesnį patikrinimą ir peržiūrėti paskyrų saugumo nustatymus.

Kasdieniai įpročiai, kurie stipriai sumažina riziką

Trojanų prevencija daugiausia remiasi į sąmoningą naudojimąsi internetu ir tvarkingą programinės įrangos priežiūrą. Dažnai pakanka kelių pastovių įpročių, kad rizika gerokai sumažėtų, net jei kartais ir padaroma klaida.

Praktiniai veiksmai, kuriuos verta įtraukti į kasdienybę:

• Programas atsisiųskite tik iš oficialių šaltinių: gamintojo svetainės ar oficialių parduotuvių. Venkite „nemokamų pilnų versijų“, ypač jei jos siūlomos neaiškiuose forumuose.
• Neskubėkite atidaryti priedų: jei dokumentą ar archyvą atsiuntė nežinomas ar neįprastas siuntėjas, pasitikrinkite, ar jis iš tiesų jums skirtas. Abejonių atveju geriau priedą ištrinti.
• Atidžiai žiūrėkite diegimo langus: rinkitės pažangų (advanced) režimą, atsisakykite papildomų „siūlomų“ įrankių, naršyklės juostų ar plėtinių.
• Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą: tai padeda užtaisyti žinomas spragas, kurias trojanai ir kiti kenkėjai gali išnaudoti.
• Naudokite patikimą apsaugos sprendimą: įdiegta ir laiku atnaujinama kenkėjiškų programų apsauga dažnai sustabdo trojaną dar prieš jam pilnai įsitvirtinant.

Ką daryti, jei įtariate trojaną savo įrenginyje

Jei kyla įtarimas, kad kompiuteris ar telefonas gali būti užkrėstas, verta veikti nedelsiant, bet ramiai. Pirmas žingsnis dažnai yra fizinis atsijungimas nuo interneto, ypač jei naudojatės jautriomis paskyromis, pavyzdžiui, bankininkyste.

Toliau naudinga atlikti šiuos veiksmus:

• paleisti pilną sistemos tikrinimą su patikima kenkėjiškų programų apsauga;
• peržiūrėti įdiegtų programų sąrašą ir pašalinti tas, kurių neatpažįstate ar nereikia;
• patikrinti naršyklės plėtinius ir numatytąjį paieškos bei pradžios puslapį;
• prisijungti prie svarbiausių paskyrų iš kito, patikimo įrenginio ir pakeisti slaptažodžius;
• aktyvuoti dviejų veiksnių autentifikavimą, jei jis dar neįjungtas.

Jei problema kartojasi, sistema veikia nestabiliai ar nežinote, kaip saugiai pašalinti kenkėją, verta pasikonsultuoti su kibernetinio saugumo specialistais ar patikimu techninio aptarnavimo centru.

Telefonai taip pat pažeidžiami: keli svarbūs skirtumai

Dažnai manoma, kad trojanai yra tik kompiuterių problema, tačiau šiuolaikiniai išmanieji telefonai tampa ne mažiau patraukliu taikiniu. Juose kaupiama daug asmeninių duomenų, jungiamos mokėjimo kortelės, naudojamos mobiliosios bankininkystės ir tapatybės patvirtinimo priemonės.

Telefonuose ypač svarbu:

• nediegti programėlių iš nežinomų šaltinių ar nuorodų, siunčiamų žinutėmis ir socialiniuose tinkluose;
• atkreipti dėmesį į programėlėms suteikiamas prieigas, pavyzdžiui, prie SMS, kontaktų ar ekrano turinio;
• reguliariai šalinti nenaudojamas programėles ir peržiūrėti, kokias teises jos turi;
• naudoti ekrano užraktą, biometrinį tapatybės patvirtinimą ir atsarginę duomenų kopiją.

Jei telefonas pradeda neįprastai kaisti, greitai išsikrauna be aiškios priežasties ar atsiranda neaiškių pranešimų, verta jį patikrinti ir, prireikus, pasikonsultuoti su specialistais arba gamintojo palaikymo tarnyba.

Ilgalaikė strategija: mažiau staigmenų skaitmeninėje kasdienybėje

Trojanai išnaudoja skubėjimą, smalsumą ir norą gauti daugiau už mažiau. Kiekvienas „nemokamas“ pilnos versijos pasiūlymas ar neaiškus priedas turi kainą, kuri dažnai paaiškėja tik po kurio laiko.

Ilgalaikėje perspektyvoje saugiausias kelias yra sąmoningas požiūris į skaitmeninę higieną: patikimi šaltiniai, reguliarūs atnaujinimai, stiprūs ir unikalūs slaptažodžiai, dviejų veiksnių apsauga ir atsarginių kopijų darymas. Taip trojanams ir kitiems kenkėjams tiesiog nebelieka patogios vietos įsikurti.