Kaip dirbtinis intelektas padeda rengti sutartis ir teisinius tekstus: nauda, ribos ir ko saugotis

Dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas ne tik rinkodarai ar kūrybai, bet ir teisiniams tekstams: nuo paprastų sutarčių šablonų iki sudėtingų dokumentų juodraščių. Tačiau čia ypač svarbus atsargus požiūris ir aiškus supratimas, ką DI iš tikrųjų gali ir ko negali.

Šis straipsnis skirtas žmonėms, kurie neturi teisinio išsilavinimo, bet nuolat susiduria su sutartimis: smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėms, laisvai samdomiems specialistams, nevyriausybinėms organizacijoms ar tiesiog aktyviems gyventojams. Aptarsime praktinius pavyzdžius, galimą naudą ir svarbiausias rizikas.

Kur DI gali padėti rengiant sutartis ir teisinius tekstus

Pirmiausia verta aiškiai pasakyti: DI nepakeičia advokato ar teisininko, tačiau gali tapti naudingu pagalbiniu įrankiu. Jis ypač naudingas ankstyvoje dokumento rengimo stadijoje, kai reikia pradinių formuluočių ar struktūros.

Dažniausiai DI naudojamas paruošti pagrindinį sutarties juodraštį, sugalvoti punktų sąrašą ar patikrinti, ar dokumente nepamiršti svarbūs skyriai. Tai taupo laiką ir padeda žmonėms, neturintiems patirties, išvengti akivaizdžiausių spragų.

Kokiems dokumentams DI tinka geriausiai

Praktikoje DI ypač dažnai taikomas standartiniams ar pasikartojantiems dokumentams, kur turinys labai panašus, o keičiasi tik konkrečios detalės. Tokiais atvejais svarbiausia yra tvarka, nuoseklumas ir aiškumas.

Tarp tipinių pavyzdžių galima paminėti šiuos dokumentus:

• paslaugų teikimo ar pirkimo pardavimo sutarčių juodraščiai;
• konfidencialumo susitarimai;
• paprastos nuomos sutartys;
• bendradarbiavimo ar partnerystės susitarimų rėmai;
• vidinės įmonės taisyklės ar procedūrų aprašymai.

Tokiems dokumentams DI gali padėti sudėlioti struktūrą, pasiūlyti formuluočių variantus, palyginti kelias versijas ir išskirti esminius skirtumus.

Kaip protingai formuluoti užklausas (promptus)

DI naudingumas labai priklauso nuo to, kaip pateikiama užklausa. Verta visada aiškiai nurodyti kontekstą: kokiai šaliai taikomas dokumentas, kokia sritis ir kas pagrindinės šalys. Kuo daugiau aiškumo, tuo didesnė tikimybė gauti naudinga kryptimi einantį juodraštį.

Naudinga užklausoje tiksliai aprašyti, ko tikitės: ar jums reikia sutarties struktūros, pavyzdinių punktų, o gal pastabų dėl jau parengto teksto aiškumo. Visada pabrėžkite, kad dokumentas turi būti pritaikytas Lietuvai ir kad DI neturi kurti prasimanytų teisės aktų ar konkrečių straipsnių.

Kaip naudoti DI jau parengtų sutarčių peržiūrai

DI gali būti naudingas ir vertinant jau parengtą sutartį. Jis padeda paprasta kalba paaiškinti sudėtingas formuluotes, pasiūlyti aiškesnius sakinius ar nurodyti vietas, kur gali trūkti aiškumo ar nuoseklumo.

Galima paprašyti, kad DI surašytų pagrindines rizikas, kurios kyla tam tikrai šaliai pagal sutarties tekstą, arba pateiktų santrauką: kas numatyta dėl atsakomybės, mokėjimų, terminų, nutraukimo tvarkos. Tai ypač naudinga tiems, kurie nori geriau suvokti, ką iš tikrųjų pasirašo.

Didžiausios rizikos: klaidos, išgalvoti faktai ir netinkami šaltiniai

Teisinėje srityje DI ribotumai ypač matomi. Tokios sistemos kartais „užpildo spragas“ išgalvotais teiginiais arba sugalvotais teisės aktų pavadinimais, straipsniais ar teismų sprendimais. Todėl negalima aklai pasitikėti jokiais konkrečiais teisiniais nurodymais.

Be to, DI modeliai dažnai apmokomi pagal įvairių šalių teisę, todėl jų pateikiami pavyzdžiai gali neatitikti Lietuvos teisinės aplinkos. Kita problema, kad DI neturi nuolatinio ir garantuoto ryšio su naujausiais teisės aktų pakeitimais, todėl jam sunku užtikrinti aktualumą laikui bėgant.

Privatumo ir konfidencialumo klausimai

Teisiniuose dokumentuose dažnai minimi asmens duomenys, konfidenciali verslo informacija, finansinės sąlygos ar komercinės paslaptys. Šių duomenų nereikėtų tiesiogiai kopijuoti ir dėti į viešus DI įrankius.

Saugiau yra naudoti apibendrintą informaciją arba sukeisti jautrias detales į neutralius žymeklius, pavyzdžiui, „Klientas A“ vietoje konkretaus įmonės pavadinimo. Jei organizacija naudoja mokamus verslo sprendimus, būtina atidžiai perskaityti paslaugų teikimo sąlygas ir duomenų tvarkymo aprašus.

Kada DI nepakanka ir būtina kreiptis į teisininką

Yra situacijų, kai DI reikia vertinti tik kaip pirminę pagalbą, bet galutinis sprendimas turi būti priimtas žmogaus, turinčio teisinį išsilavinimą. Tai ypač aktualu sudėtingesnėms sutartims, didelės vertės sandoriams ir ginčytinoms situacijoms.

Kreiptis į teisininką verta visada, kai kalbama apie dideles finansines sumas, intelektinę nuosavybę, sudėtingas tarptautines sąlygas ar potencialiai didelę atsakomybę. Taip pat tada, kai sutartis atrodo neįprasta, per daug komplikuota arba viena šalis akivaizdžiai turi daugiau galios.

Kaip sujungti DI ir teisininko darbą

Praktiškas kelias yra naudoti DI pirmai versijai parengti, o tada kreiptis į teisininką, kad jis dokumentą pakoreguotų, pritaikytų ir įvertintų rizikas. Taip galima sutaupyti laiko ir sumažinti sąnaudas, nes teisininkas dirbs jau su apibrėžta struktūra.

DI taip pat gali padėti pasiruošti konsultacijai: surašyti klausimus teisininkui, trumpai aprašyti situaciją ar skirtingus galimus scenarijus. Tokiu būdu susitikimas gali tapti efektyvesnis, o atsakymai konkretesni.

Praktiški patarimai saugesniam DI naudojimui teisiniuose tekstuose

Norint naudoti DI atsakingai, verta nusistatyti paprastas vidines taisykles. Pavyzdžiui, visada aiškiai žymėti, kurie dokumento skyriai buvo parengti su DI pagalba, ir numatyti, kas organizacijoje priima galutinį sprendimą dėl tekstų.

Taip pat verta taikyti kelias pagrindines nuostatas:

• neperduoti jautrių asmens ar verslo duomenų į viešas sistemas;
• nepasitikėti konkrečiais teisės aktų pavadinimais ar straipsniais be papildomo patikrinimo oficialiuose šaltiniuose;
• naudoti DI idėjoms, struktūrai ir kalbiniam aiškumui gerinti, o ne galutiniams teisiniams vertinimams;
• užtikrinti, kad galutinis sprendimas visada liktų žmogaus atsakomybė.

Atsakingai taikomas dirbtinis intelektas gali sumažinti biurokratinę naštą, padėti geriau suprasti sudėtingus tekstus ir greičiau parengti tvarkingus dokumentų juodraščius. Tačiau teisinėje srityje jis neturėtų būti laikomas paskutiniu žodžiu, o tik vienu iš įrankių, padedančių priimti apgalvotus sprendimus.