Asmens kodo ir tapatybės vagystės internete: kodėl pakanka kelių duomenų ir kaip nuo to apsisaugoti

Elektroniniai valdžios vartai, bankininkystė, pirkimai internetu ir net sveikatos paslaugos jau seniai persikėlė į skaitmeninę erdvę. Kartu su patogumu išaugo ir naujo tipo nusikaltimai, kuriems nebereikia fizinės piniginės ar dokumentų vagystės.

Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tapatybės vagystes: situacijas, kai sukčiai pasinaudoja žmogaus asmeniniais duomenimis tam, kad sudarytų sutartis, paimtų kreditus ar gautų prieigą prie paskyrų. Svarbiausia, kad tam užtenka gerokai mažiau informacijos, nei daugeliui atrodo.

Kas yra tapatybės vagystė ir kokių duomenų iš tiesų reikia?

Tapatybės vagystė internetu dažniausiai reiškia, kad kitas asmuo neteisėtai naudojasi jūsų asmens duomenimis taip, lyg būtų jūs. Šie duomenys gali būti naudojami prisijungimui prie paskyrų, finansinėms paslaugoms, prekių įsigijimui išsimokėtinai arba socialiniuose tinkluose.

Nors kai kuriems vis dar atrodo, kad „nieko tokio“ pasakyti savo gimimo datą ar parodyti asmens kodo nuotrauką, būtent tokia informacija dažnai ir tampa pirmu žingsniu į problemas. Sukčiams nereikia pilno dokumento originalo, užtenka kelių patvirtinamų smulkmenų, kurias jie sujungia iš skirtingų šaltinių.

Kaip sukčiai surenka jūsų informaciją: ne tik iš „nulaužimų“

Dalis žmonių mano, kad jų duomenys saugūs, jei jie nesilanko „įtartinose“ svetainėse. Tačiau dalis informacijos apie mus prieinama viešai: socialiniuose tinkluose, įvairiuose kataloguose, registruose. Čia dažnai randama vardas, pavardė, miestas, pareigos, kontaktai.

Prie to prisideda ir nutekėjimai iš įmonių ar paslaugų teikėjų, apie kuriuos net nebūtinai sužinome. Viename nutekėjime gali atsidurti el. paštas ir telefonas, kitame vardas su pavarde, dar kitame – adresas ar pirkimų istorija. Sukčiai tai sudeda į vieną paveikslą ir bando apsimesti jumis.

Asmens kodas, dokumentų nuotraukos ir „nekalti“ prašymai

Asmens kodas Lietuvoje vis dar dažnai naudojamas kaip papildomas identifikavimo elementas. Todėl jo nereikėtų lengvabūdiškai dalintis nei telefonu, nei el. paštu, nei socialiniuose tinkluose. Net jei skambina prisistatantis institucijos darbuotojas, verta sustoti ir perskambinti oficialiu numeriu, rastu viešai.

Didelę žalą gali sukelti ir dokumentų nuotraukos: asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo. Internete pasitaiko atvejų, kai jų prašoma „patvirtinti amžių“ ar „įrodyti, kad jūs tikras žmogus“. Atrodytų logiška, bet vėliau šios kopijos gali būti panaudotos sutartims ar suklastotoms paskyroms.

Tapatybės vagystės pasekmės: nuo socialinių tinklų iki skolų

Dažniausiai pirmasis pastebimas ženklas yra netikėtas pranešimas iš banko ar kredito įstaigos apie paraišką paslaugai suteikti. Kartais žmogus sužino tik tada, kai gauna laišką dėl vėluojančio mokėjimo arba pradeda skambinti skolų išieškotojai.

Lengvesniais atvejais tapatybė pasisavinama socialiniuose tinkluose. Sukuriami netikri profiliai su nuotraukomis ir vardu, iš jų rašoma pažįstamiems ir prašoma paskolinti pinigų ar prisijungti prie „investicijų projekto“. Nors čia nuostoliai dažnai tenka aplinkiniams, reputacinė žala ir stresas tenka ir pačiam žmogui.

Kokie signalai rodo, kad jūsų duomenimis jau naudojamasi?

Tai nėra lengva pastebėti iš karto, bet yra keli požymiai, į kuriuos reikėtų reaguoti nedelsiant. Pirmiausia tai netikėti laiškai ar SMS apie prisijungimą, naują įrenginį ar saugumo pakeitimus paskyrose, kurių jūs neinicijavote.

Taip pat įtarimų turėtų kelti el. laiškai ar popieriniai laiškai su sąskaitomis už prekes ar paslaugas, kurių neužsisakėte, bei pranešimai iš kredito įstaigų dėl paraiškų. Jei pradeda dingti prisijungimas prie paskyrų ar gaunate žinutes, kad jūsų socialinio tinklo pobūdžio turinys pasikeitė be jūsų, laikas imtis veiksmų.

Kasdieniai įpročiai, kurie apsaugo geriau nei sudėtingos technologijos

Pirmas žingsnis yra riboti dalijimąsi asmeniniais duomenimis. Gimimo data, telefono numeris, darbdavys ir net vaiko mokyklos pavadinimas socialiniuose tinkluose padeda sukčiams sudaryti patikimą įvaizdį, kai jie skambina ar rašo jūsų vardu.

Kitas svarbus įprotis: atskirti, kuriais kanalais galima tvarkyti jautrius reikalus. Bankas, „Sodra“ ar gydymo įstaigos nesiunčia prašymų per socialinių tinklų žinutes ar per nepatikrintas programėles. Jei prašoma nurodyti dokumento duomenis, prisijungimus ar asmens kodą pokalbyje, tai turėtų iškart įjungti vidinį „stop“ signalą.

Techniniai žingsniai: nuo dviejų veiksnių iki kredito užklausų stebėsenos

Nors šiame kontekste dažnai kalbama apie duomenų dalijimąsi, techninė pusė taip pat svarbi. Pagrindinės paskyros (el. paštas, bankas, socialiniai tinklai) turėtų turėti dviejų veiksnių patvirtinimą, geriausia su programėle ar pranešimu, o ne vien SMS, kai tai įmanoma.

Naudinga periodiškai peržiūrėti, per kokias paslaugas jungiatės prie kitų svetainių, kam esate suteikę teises prisijungti prie savo paskyrų. Jei įmanoma, galima sekti ir savo kredito istoriją ar paprašyti riboti naujų kreditų suteikimą be papildomo patikrinimo, ypač jei jau esate susidūrę su bandymais pasinaudoti jūsų tapatybe.

Ką daryti, jei įtariate tapatybės vagystę?

Pastebėjus bent dalį minėtų ženklų, svarbu nelaukti, kol situacija išsispręs savaime. Pirmiausia reikia nedelsiant prisijungti prie pagrindinių paskyrų ir pasikeisti prisijungimo duomenis, patikrinti, ar nėra nepažįstamų įrenginių ar prisijungimų.

Jei matote paraiškas kreditams ar pirkimams, kurių neregistravote, kreipkitės į finansų įstaigą oficialiais kontaktais ir informuokite, kad tai gali būti sukčiavimas. Tuo pačiu verta informuoti policiją ir, jei reikia, susisiekti su Lietuvos banku ar kitomis priežiūros institucijomis dėl konkrečių atvejų. Tokiose situacijose naudinga pasitarti ir su teisininku ar kibernetinio saugumo specialistu.

Skaitmeninė tapatybė tampa tokia pat svarbi kaip fiziniai dokumentai

Asmens tapatybės kortelę ar pasą dauguma saugomės instinktyviai ir niekam jų „skoliname“ neapgalvotai. Skaitmeninėje erdvėje turime išsiugdyti panašų požiūrį į savo asmens kodą, dokumentų kopijas ir duomenis, kurie atrodo nekalti, bet kartu sudėjus leidžia jus atkartoti.

Nė viena priemonė nesuteiks šimto proc. apsaugos, tačiau atsargesnis elgesys su asmenine informacija, papildomi saugumo nustatymai ir greita reakcija į įtartinus signalus gerokai sumažina tikimybę, kad jūsų vardu bus tvarkomi dalykai, apie kuriuos nieko nežinote.