Pastaruoju metu Pasyvių namų paklausa stipriai išaugo.Taip pat Tarptautinės Pasyvių namų asociacijos (iPHA) narių skaičius. iPHA dirba su kiekvienu nauju nariu ir padeda jiems papildyti vietinės rinkos žinias ir patirtis tarptautinio masto tendencijomis. Lietuvoje iPHA dar neturi atstovybės, tačiau Pasyvių namų paklausa jau pasiekė ir mūsų kraštą – pirmieji pasyvūs namai kyla ir Lietuvoje.
Kokie yra pagrindiniai Pasyvaus namo privalumai?
Pasyvų namą galima pastatyti, bet kurioje pasaulio vietoje, kurioje gyvena žmonės. Nepriklausomai nuo vietos, Pasyvus namas siūlo aukštos klasės komfortą su minimaliais technologiniais reikalavimas ir svarbiausia, ypač mažais energijos sunaudojimo rodikliais šildant ar vėsinant. Šie pareiškimai nėra tik teoriniai- Pasyvūs namai pastatyti visame pasaulyje anot daugybės dizainerių iš įvairiausių pasaulio kampelių, tokių kaip: Jungtinės Valstijos, Kanada, Jungtinė Karalystė, Švedija, Ispanija, Korėja ar Kinija. Pasyvaus namo standartas gali būti pritaikytas, bet kokio tipo statiniui. Pasyvių namų projektų pavyzdžiuose galima rasti ir 2012 metais pasirodžiusį pirmąjį pasaulio teniso kortą Växjö miestelyje Švedijoje ar ligoninės Frankfurte arba Kelne.
Kelis metus kaupti duomenys parodo svarbiausią tokio statinio privalumą: Pasyvaus namo energijos suvartojimo rodikliai suteikia didžiules taupymo galimybes. Pasyvaus namo projektai yra paremti Pasyvaus namo planavimo paketu (PHPP), kuris yra tinkamas visoms klimato zonoms pasaulyje ir tai yra populiariausias projektas siekiant užtikrinti energetiškai taupius namus.
Kaip sertifikuoti Pasyvius namus?
Tam, kad statinys būtų pripažintas Pasyviu namu, reikia išpildyti penkis pagrindinius kriterijus.
- Patalpų šildymo reikalavimai: Neviršyti 15kWh per metus arba 10W maksimalaus išnaudojimo viename kvadratiniame metre gyvenamosiose patalpose.
- Patalpų vėdinimo reikalavimai: Panašūs į šildymo reikalavimus su papildomais, nuo klimato priklausančiais reikalavimais drėgmei.
- Pagrindiniai energiniai reikalavimai: Neviršyti 120kWh per metus per visus buitinius įrengimus (šildymas, vėdinimas, karštas vanduo ir buitinis elektros suvartojimas) viename kvadratiniame metre, gyvenamosiose patalpose.
- Oro tankumas: Didžiausias leistinas 0,6 oro pokytis per valandą esant 50 Paskalių slėgiui
- Temperatūros komfortas: Temperatūra visame gyvenamąjame plote visus metus turi būti apie 25 laipsnius.
Išpildžius šiuos reikalavimus (detalesnius aprašymus galima rasti www.passivehouse.com) statinį galima sertifikuoti kaip pasyvų. Toks sertifikatas teigia, kad su mažiausiomis energijos sąnaudomis galima pasiekti patogias gyvenimo sąlygas, kurių dėka įprastinės šildymo ar vėdinimo sistemos tampa nereikalingomis, o pastato konstrukcija išlieka apsaugota.
Pasyvių namų patirtis Lietuvoje
2012 metų Balandžio mėnesį Pasyvių namų Institutas suteikė Pasyvaus namo sertifikatą Panaros reabilitacijos paslaugų pastatui – pirmąjam tokiam Lietuvoje. Pastatytas per 2011-2012 metu, šis gyvenamasis pastatas projektuotojams iškėlė du pagrindinius iššūkius: Sunkios klimato sąlygos, kadangi Panaros kaimas Varėnos rajone yra vienas iš šalčiausių Lietuvos regionų. Antroji – urbanistinės projektavimo sąlygos, kurios reikalavo, kad pastato stilius išliktų tradicinis, su įprastomis formomis ir tradicine pastato apdaila. Kitąvertus atitikti oro slėgio reikalavimus projekto vadovui UAB ,,Descon” projektuotojui Mindaugui Dagiui nebuvo problema. Vidutinis 0,46 per valandą svyravimas buvo pasiektas, kas yra ženkliai geresnis rodiklis, nei minimalus reikalavimas. Šildymo siurblių ir saulės kolektorių sistema suteikia pakankamai šiluminės energijos visiems 600m². Kitas panašus projektas rengiamas M. Dagio kartu su Nacionaline pasyvaus namo vystytojų asociacija Kaune.
Pirmasis Lietuvoje Pasyvaus Namo sertifikatą gavęs socialinių paslaugų pastatas Panarų k.