Android privatumo nustatymai be panikos: ką peržiūrėti per 15 minučių ir kokių leidimų nereikia

Daugelis „Android“ naudotojų jaučiasi priversti sutikti su bet kokiais programėlių prašomais leidimais, nes kitaip jos tiesiog neveikia. Laikui bėgant susikaupia ilgas sąrašas prieigų prie vietos, mikrofono, kameros ar kontaktų, kurių realiai nebėra poreikio.

Tvarkingai sukonfigūravus privatumo nustatymus, įrenginys ne tik tampa saugesnis, bet ir dažnai veikia spartliau bei taupiau naudoja bateriją. Tam užtenka keliolikos minučių ir aiškaus plano, nuo ko pradėti.

Kur „Android“ slepia privatumo valdymą

Skirtingi gamintojai šiek tiek keičia meniu pavadinimus, tačiau pagrindinis kelias dažniausiai panašus: nustatymai, skiltis „Privatumas“ arba „Saugumas ir privatumas“. Ten rasite leidimų ir paskyrų valdymą, vietos nustatymus, diagnostikos duomenų siuntimą.

Jei meniu painus, verta pasinaudoti paieškos laukeliu nustatymuose ir įvesti žodį „leidimai“ ar „privatumas“. Daugumoje naujesnių „Android“ versijų yra atskiras leidimų valdymo ekranas, kuriame viską galima peržiūrėti pagal prieigų tipą, o ne po vieną programėlę.

Leidimai programėlėms: nuo ko pradėti tikrinimą

Praktiškiausia leidimus peržiūrėti pagal kategorijas: vieta, kamera, mikrofonas, kontaktai, failai, skambučių žurnalai, kalendorius ir panašiai. Taip greitai matyti, kurios programėlės turi jautriausias prieigas ir ar tai iš tiesų pagrįsta.

Pavyzdžiui, navigacijos ar orų programėlės natūraliai turi matyti jūsų vietą, tačiau paprastas žaidimas ar žibintuvėlis tokios prieigos paprastai visai nereikalauja. Tokius atvejus verta iš karto išjungti arba bent jau apriboti leidimą.

Vietos nustatymas: nuolatinė, tik naudojant ar visai išjungta

Naujesnėse „Android“ versijose vietos prieigą galima tiksliau derinti: leisti visada, leisti tik naudojant programėlę arba atmesti. Daugeliui kasdienių programėlių pakanka antrojo varianto, nes jos neturi sekti jūsų fone.

Taip pat pravartu peržiūrėti bendrus vietos nustatymus: ar įjungtas vietos žurnalas, ar saugomos ankstesnės lankytos vietos, ar dalinatės lokacija su kitais žmonėmis. Jei senų funkcijų jau nebenaudojate, jas geriau išjungti.

Kamera ir mikrofonas: kada verta palikti globalų jungiklį

Daugelyje telefonų atsirado globalūs jungikliai, leidžiantys vienu mygtuku uždrausti kamerą ar mikrofoną visoms programėlėms. Tai patogu, jei norite papildomo saugumo darbe, kelionėje ar naudojant nepažįstamą „Wi-Fi“ tinklą.

Kasdieniam naudojimui dažniausiai pakanka kruopščiai peržiūrėti, kas turi prieigą: žinučių siuntimo, nuotraukų, vaizdo skambučių programėlėms kamera ir mikrofonas reikalingi, tačiau paprastos užrašų ar orų programėlės šių leidimų dažniausiai neturi ir neturėtų prašyti.

Prieiga prie failų ir nuotraukų: riboti, o ne atiduoti viską

Senesnės „Android“ versijos dažnai suteikdavo programėlėms pilną prieigą prie vidinės atminties, todėl jos galėdavo skaityti ir rašyti praktiškai visus failus. Naujesnės versijos leidžia leisti pasiekti tik nuotraukas, tik tam tikras aplankus arba pasirinkti kelis konkrečius failus.

Jei redaguojate nuotrauką trečiosios šalies programėlėje, jai nebūtina skaityti visos atminties. Patogu rinktis nustatymą, kai failai parenkami kiekvieną kartą, kai jų prireikia. Taip mažėja rizika, kad programėlė nuskaitys daugiau, nei jūs tikitės.

Kontaktai, skambučiai ir žinutės: jautriausi duomenys

Prieiga prie kontaktų, skambučių žurnalų ir žinučių yra ypač jautri. Ji naudinga skambučių programoms, žinučių siuntikliams, kai kuriems socialiniams tinklams, tačiau daugeliui kitų programėlių jos nereikia. Jei neaišku, kodėl programa nori matyti jūsų adresatų sąrašą, leidimą geriau atmesti.

Jei vėliau pasirodys, kad be leidimo programa negali atlikti būtinos funkcijos, visada spėsite leisti iš naujo. Patogu vadovautis principu: prieigą suteikti tik tada, kai realiai pamatote jos poreikį, o ne automatiškai sutikti įdiegimo metu.

Viena kartą, tik šį kartą ir nuolatinis leidimas

Dauguma „Android“ įrenginių leidžia pasirinkti ne tik „leisti“ arba „drausti“, bet ir leidimą tik šį kartą. Tai ypač naudinga, kai trumpam reikia kameros, vietos ar mikrofono, pavyzdžiui, įkelti nuotrauką į naują programėlę, kurią dar tik išbandote.

Praktinis patarimas: programėlėms, kuriomis naudojatės nuolat ir kuriomis pasitikite, galima suteikti nuolatinį leidimą. Visoms kitoms patogiau taikyti „tik naudojant“ arba „tik šį kartą“, kad prieiga nesitęstų be reikalo.

Fondiniai procesai ir diagnostikos duomenys

Be matomų leidimų, kai kurie gamintojai renka naudojimo statistiką ir diagnostikos duomenis. Šie nustatymai dažnai slepiasi skiltyse „Pažangūs nustatymai“, „Analitika“, „Tobulinimo programos“. Jei nenorite dalintis tokiais duomenimis, dažniausiai juos galima išjungti.

Kita sritis, kur verta užmesti akį, yra programėlių veikimas fone. Kai kurioms paslaugoms (pavyzdžiui, muzikos grotuvas ar žinučių programėlė) tai natūralu, tačiau kitoms foninis darbas gali būti ribojamas, jei jos nebūtinos nuolatiniam ryšiui.

Greitas privatumo „auditą“ kartoti reguliariai

Privatumo patikra nėra vienkartinis veiksmas. Kiekvienais metais pridedame naujų programėlių, kai kurios senos pasikeičia, atsiranda naujos funkcijos ir nauji leidimai. Protinga kartą per kelis mėnesius skirti 10–15 minučių leidimams peržiūrėti iš naujo.

Jei tokį „auditą“ susiesite su kitu įpročiu, pavyzdžiui, sistemos atnaujinimu ar atsarginių kopijų darymu, tai netaps papildoma našta. Svarbiausia, kad žinotumėte, kurios programėlės ką mato, ir sąmoningai priimtumėte sprendimą, o ne pasitikėtumėte numatytaisiais nustatymais.