Autonominiai statybų robotai žengia į didžiuosius projektus: kaip jie keis darbą objekte ir ką tai reiškia Lietuvai

Statybų sektorius šiandien išgyvena tylų, bet gilų technologinį virsmą. Be dronų, 3D projektavimo ir skaitmeninių dvynių, į objektus vis dažniau atkeliauja autonominiai robotai, galintys savarankiškai atlikti dalį fizinių darbų.

Nors tokios sistemos dar toli nuo masinio taikymo, dideli infrastruktūros ir komerciniai projektai jau tampa bandymų poligonu. Tai kelia klausimą, kaip pasikeis kasdienis darbas statybose ir kokios pasekmės laukia darbuotojų, užsakovų bei valstybių.

Kas yra autonominiai statybų robotai ir kuo jie skiriasi nuo įprastos technikos

Autonominiai statybų robotai yra mobilūs arba stacionarūs įrenginiai, kurie geba atlikti konkrečias užduotis objekte savarankiškai arba minimaliai prižiūrimi žmogaus. Jie naudoja jutiklius, kompiuterinį matymą ir dirbtinį intelektą aplinkai stebėti ir sprendimams priimti.

Nuo tradicinės statybinės technikos tokie robotai skiriasi tuo, kad nereikalauja nuolatinio operatoriaus valdymo. Žmogus labiau tampa prižiūrėtoju ir planuotoju, o ne tiesioginiu darbo įrankio valdytoju.

Kokius darbus jau bando perimti robotai

Šiuo metu kuriamos ir bandomos kelios aiškiai apibrėžtos autonominių robotų taikymo sritys. Dauguma jų orientuotos į pasikartojančias, fiziškai sunkias arba didelės tikslumo paklaidos nereikalaujančias užduotis.

Dažniausiai minimos šios funkcijos:

• skenavimas ir progresą fiksuojanti apžiūra objekte
• žymėjimo, gręžimo ir kai kurių tvirtinimo darbų automatizavimas
• medžiagų pervežimas ir logistikos maršrutų vykdymas viduje
• betonavimo ir mūrijimo procesų robotizavimas atskiruose segmentuose
• šlifavimo, glaistymo ir dažymo robotizuotos sistemos dideliems plotams

Kol kas tai dažniausiai nėra universali „viską daranti“ technika, o specializuoti įrenginiai, pritaikyti konkrečiam veiksmui. Tačiau juos galima integruoti į bendrą skaitmeninį projekto valdymą, todėl atsiranda viso proceso automatizavimo potencialas.

Kaip veikia autonomija: nuo 3D modelio iki judesio objekte

Autonominio roboto darbas statybose paprastai prasideda ne objekte, o projektavimo etape. Projektuotojai parengia skaitmeninį 3D modelį ir detalius planus, kuriuose tiksliai nurodoma, ką ir kur reikia atlikti.

Robotai šį modelį „perskaito“ ir suderina su realia aplinka, naudodami lazerinius skenerius, kameras ir kitus jutiklius. Taip sistema nustato savo padėtį objekte, suplanuoja judėjimo maršrutą ir paskirsto užduotis konkrečioms darbo dienoms ar pamainoms.

Privalumai užsakovams ir rangovams: nuo terminų valdymo iki saugos

Vienas ryškiausių autonominių robotų privalumų yra galimybė tolygiau planuoti darbus ir geriau laikytis terminų. Robotai gali dirbti ilgesnes pamainas, rečiau stabdyti procesus dėl nuovargio ar žmogiškų klaidų.

Kita svarbi nauda yra sauga. Pavojingose vietose, pavyzdžiui, dideliame aukštyje ar uždaroje erdvėje, dalį užduočių perima technika, o žmonės daugiau atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas. Tai mažina nelaimingų atsitikimų riziką ir leidžia geriau laikytis darbo saugos reikalavimų.

Kas pasikeis darbuotojams: ne tik grėsmės, bet ir naujos rolės

Viena didžiausių baimių, susijusių su statybų robotais, yra galimas darbo vietų mažėjimas. Iš tiesų kai kurios pozicijos, susijusios su itin pasikartojančiu fiziniu darbu, ilgainiui gali tapti mažiau paklausios.

Kita vertus, atsiras naujų vaidmenų: reikės robotų operatorių, techninių prižiūrėtojų, duomenų analitikų ir žmonių, galinčių derinti skaitmeninius projektus su realiais objektais. Daugeliui darbuotojų tai gali reikšti perėjimą nuo gryno fizinio darbo prie mišraus techninio ir organizacinio vaidmens.

Iššūkiai: kaina, atsakomybė ir teisinė aplinka

Autonominės sistemos šiandien dažnai yra brangios ir reikalauja nemažų pradinių investicijų. Tai riboja jų taikymą mažesniuose projektuose, ypač rinkose, kur konkurencija dėl kainos išlieka labai didelė.

Nepilnai išspręsti ir atsakomybės klausimai. Ką daryti, jei robotas sugadina konstrukciją ar sukelia incidentą objekte, kas atsako už klaidingus duomenis ar netikslų judėjimą? Tokiems atvejams būtina aiškesnė sutarčių struktūra, draudimo produktai ir atnaujinta statybų techninė reglamentacija.

Kaip tam ruoštis Lietuvoje

Nors Lietuvoje kol kas matyti tik pavieniai bandymai automatizuoti kai kuriuos statybų procesus, pasaulinės tendencijos rodo, kad technologijų dalis didesniuose projektuose nuosekliai didės. Todėl vertėtų iš anksto galvoti apie kompetencijų atnaujinimą ir švietimą.

Profesinės mokyklos ir universitetai galėtų įtrauk­ti daugiau skaitmeninio projektavimo, projektų valdymo ir robotizuotų sistemų pagrindų. Rangovams ir užsakovams naudinga pamažu išbandyti mažesnius sprendimus, pavyzdžiui, automatizuotus skenavimo ar apžiūros robotus, kad įgytų praktinės patirties.

Realistiškas žvilgsnis į ateitį

Nėra pagrindo manyti, kad artimiausiais metais statybvietės taps beveik be žmonių ir visi darbai atiteks robotams. Statybos išlieka kompleksiška sritis, kurioje daug improvizacijos, situacijų vertinimo vietoje ir bendravimo su užsakovu.

Tačiau tikėtina, kad dalis pasikartojančių ir pavojingų užduočių bus vis dažniau patikimos autonominiams įrenginiams. Tai gali padėti spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, didinti darbų kokybės nuspėjamumą ir mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, jei ši pažanga bus lydima atsakingo reguliavimo ir darbuotojų perkvalifikavimo.